Tarptautinės menų ir istorijos kūrybos dirbtuvės “Sielvarto Stotys” – tai edukacinis projektas, siekiantis sujungti išgyvenusius stalinistines represijas (trėmimus, įkalinimus) ir jaunus humanitarinių specialybių studentus bendrai diskusijai apie istorinę patirtį.

Projekto partneris – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris suteikė projektui istorinę audiovizualinę medžiagą, konsultavo sudarant projekto programą, organizavo projekto dalyvių ekskursijas į Genocido aukų muziejų (Vilnius) bei susitikimus su tremtiniais, politiniais kaliniais.

Projektas turi keletą tikslų:

neformaliai, kūrybiškai supažindinti studentus su Baltijos šalių tremties istorija;
sukurti originalius, išliekamąją vertę turinčius vaizdo ir / arba garso objektus, atspindinčius tremties istoriją bei tremtinių išgyvenimus;
paskatinti jaunus žmones rinkti ir išsaugoti atminties pasakojimus, naudojant audiovizualines technologijas;
paskleisti informaciją apie stalinistines represijas jaunai auditorijai.

Projekto „Sielvarto stotys“ uždaviniai:

paskatinti bendravimą tarp skirtingų kartų – tremtinių ir jaunų universitetų bei menų akademijų studentų;
atkreipti jaunų žmonių dėmesį į būtinybę sukurti viešai prieinamus audiovizualinius archyvus bei išsaugoti gyvus tremtinių, jų šeimų atsiminimus;
paskatinti naudoti istorinį kontekstą kuriant meno objektus.

Projekto eiga:

Projekto eiga išskirstyta į tris pagrindinius etapus:

Pirmas etapas – istorinio konteksto tyrimas;
Antras – kūrybinis darbas;
Trečias – rezultatų pristatymas visuomenei, projekto idėjų komunikacija.

Naudojami metodai: projekto eigos metu jungiama aktyvi veikla, darbas grupėse, komandoje (diskusijos, seminarai, filmavimai, montavimas, garso įrašinėjimas ir t.t.) su individualiu darbu (asmeninės istorijos tyrimas, dokumentinės medžiagos rinkimas, scenarijaus, tekstų rašymas).

Pirmasis etapas:

Siekiant nuodugniai supažindinti dalyvius su istoriniu kontekstu, projekto metu vyko susitikimai su tremtiniais ir politiniais kaliniais, istorikais, dokumetinių filmų peržiūros, diskusijos su dokumentinių filmų kūrėjais, muziejų, parodų, atmintinų vietų lankymas.

Paskutinėmis šio etapo dienomis sudarytas projekto metu iškeltų idėjų sąrašas, kuris viešai pristatytas Tuskulėnų memorialiniame komplekse Vilniuje. Tokio pristatymo tikslas – ne tik informuoti tremtinių bendruomenę ir vietinę žiniasklaidą apie projektą ir jo tikslus, bet ir paskatinti dalyvius išgryninti idėjas, įsigilinti į gautą informaciją ir pasidalinti savo mintimis.

Pirmosios idėjos:

Išgyventi. Kas padėjo tremtiniams išgyventi ir išlaikyti žmoniškumą, nepaisant nežmoniškų gyvenimo sąlygų?
Sistema. Sistema, kuri sulaužė žmonių ir tautų likimus.
Istorija. Nuosekliai ir vaizdžiai patiekti faktai apie areštus, trėmimus, įkalinimus, kasdienybę tremtyje bei tremtinių grįžimą namo;
Dialogas. Išgyvenusiųjų represijas ir jaunų žmonių dialogo galimybės ir būtinybė.

Projekto svečiai (seminarai, diskusijos, paskaitos):

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė T. B. Burauskaitė. Genocido aukų muziejaus direktorius E. Peikštenis;
Brolijos „Lapteviečiai“ nariai: I. S. Špakauskienė, J. Markauskas;
Politinis kalinys prof. A. T. Geniušas;
Dokumentinių filmų kūrėjai G. Beinoriūtė, A. Maceina, J. Lapinskaitė, J.Ohman (Švedija), J.Lingys;
Projekto „Misija Sibiras“ nariai.

Nuotolinis darbas:

Kol yra laukiama antrojo etapo, dalyviai renka dokumentinę medžiagą, kuria savo pasakojimų, vaizdo įrašų, nuotraukų archyvą. Iš surinktos medžiagos dalyviai atrenka svarbiausias mintis, kurias jie norėtų įtraukti į bendrą audiovizualinį kūrinį, kurį tikimasi sukurti antrojo etapo metu.

Surinkta medžiaga aptariama ir ja dalijamasi tarpusavyje socialiniuose tinklapiuose. Tokio nuotolinio darbo tikslas – stiprinti ir palaikyti ryšius tarp dalyvių.

Per keletą mėnesių sukaupta dokumentinė medžiaga: interviu su seneliais, jų draugais ar artimaisiais, išgyvenusiais tremtį, įkalinimus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje; sukurti garso įrašai, skaitmenizuoti laiškai, dienoraščiai, pavienės nuotraukos ir ištisi šeimų albumai.

Antrasis etapas:

Antrasis projekto etapas skirtas galutinio audiovizualinio projekto kūrimui. Tikslas – mokytis įgyvendinti idėjas, įgauti praktinių įgūdžių dalijantis patirtimis ir žiniomis. Šio etapo metu dalyviai filmuoja, įrašinėja, montuoja, kuria galutinį audiovizualinį projektą, kuris vėliau bus pristatytas visuomenei Genocido aukų muziejuje Vilniuje.

Trečiasis etapas:

Trečiojo etapo metu ruošiamasi viešam projekto bei audiovizualinio kūrinio pristatymui, sumuojami rezultatai ir ruošiama informacija projektą pristatančiam leidiniui, vaizdo plokštelei, bei interneto puslapui. Pradedamas komunikacijos priemonių platinimas per viešas bibliotekas, muziejus, tyrimų centrus, universitetus ir meno akademijas trijose Baltijos šalyse.

Projekto rezultatai:

Dokumentinės medžiagos, surinktos projekto metu archyvas:

Sukaupta ir skaitmenizuota arti 200 šeimų nuotraukų;
Skaitmenizuota, nufotografuota apie 60 laiškų;
Sukurti maždaug 5 valandų trukmės tremtinių pasakojimų vaizdo ir garso įrašai;
Surinkti ir nufotografuoti dokumentai, kiti su tremtimi susiję objektai (rankdarbiai ir pan.).

Sukurtas audiovizualinis projektas Depotraitations. 8.5 minutės trukmės filme apjungta surinkta istorinė medžiaga iš trijų Baltijos šalių, panaudotos įvairios technologijos (kompiuterinė grafika, animacija, filmavimai, garso montavimas ir kt.) ieškant dalyvių idėjų bei minčių raiškos būdų. Filmas sukurtas pačių dalyvių; konsultavo – dokumentinių filmų kūrėja Janina Lapinskaitė (Lietuva).
Dalyviai parašė straipsnius, sukūrė radijo programas, atliko projekto pristatymą Vilniaus Pedagoginiame universitete.
Įvairiais žiniasklaidos kanalais paskleista informacija apie tremties istoriją ir projekto idėjas (Nacionalinis Lietuvos radijas ir televizija, studentų radijo kanalai, internetinė žiniasklaida, laikraščiai Latvijoje ir Lietuvoje).

Poveikis:

Sėkminga informacijos sklaida apie istorinį kontekstą ir būtinybę rinkti bei išsaugoti šeimos atminties pasakojimus, nuotraukas, kitus dokumentus ar objektus;
Kūrybiškų istorijos mokymosi bei mokymo būdų sklaida;
Sėkmingas bendradarbiavimas tarp skirtingų kartų;
Nauja profesinė dalyvių patirtis;
Užsimezgę stiprūs ryšiai tarp dalyvių, vedantys link tolesnių projektų, idėjų, bendradarbiavimo.

Dalyvių mintys:

Daug žmonių jaučiasi praradę vertybes, nelabai žino ko nori, kas patys yra. Bet jeigu mes atsigręžtume į visai neseną mūsų senelių istoriją, suprastume, kad vertybės niekur nedingo, tik mes jas primiršom per tuos penkiasdešimt represijų ir gyvenimo už geležinės uždangos metų.

Man didžiausią įspūdį paliko buvusio politinio kalinio, prof. A.T. Geniušo pagrindinė mintis, kad mes - lietuviai, latviai, estai – esame europiečiai ir turėtume pagaliau išsilukštenti iš provincialumo kiauto. Kad mes priklausom Europai, kad turime išlaikę europietiškas vertybės savyje. Ir kad nors esame lietuviai, baltai, bet lygiai taip pat esame ir europiečiai. Turėtume ne atskirti savęs, o stengtis įsilieti į bendrą pasaulį.
Albina Griniūtė, Baltic Film and Media School,
Audiovizualinių medijų studijos (Talinas)

Įvertinimas:

Projektas buvo sėkmingas ir reikalingas. Nesitikėjau, kad galutinis rezultatas – dokumentinis filmas – bus toks geras. Man labiausiai patiko bendravimas, istorijos atsiminimas ir apsikeitimas patirtimi.
Vita Lažinskaitė, Vilniaus dailės akademija,
Audiovizualinių menų studijos (Lietuva)

Aš daug išmokau apie kitas studijų sritis ir įvaldžiau savo srities - žurnalistikos / multimedijos / garso dizaino įgūdžius. Tai tapo pagrindiniu atspirties tašku mano profesinėje karjeroje – patikėjau, jog galiu kažką sukurti. Tai buvo nepaprasta patirtis, o taip pat ir ypač svarbi tema, organizatorių palaikymas ir nuostabūs dalyviai.
Monta Nienberga, Latvijos universitetas
Komunikacijos studijos (Latvija)

Projektas buvo naudingas, nes sužinojau, kad istorija gali sujungti įvairius žmones, turinčius skirtingas nuomones, bendram tikslui. Taip pat projektas parodė, kad istorija gali būti pateikta nenuobodžiai.
Tadas Vaitkus, Vilniaus Pedagoginis universitetas
Taikomosios istorijos studijos (Lietuva)